- mergaičiokė
- mergaičiõkė sf. (2) nedidelė mergaitė: Ištekėjo ana, sulaukė mergaičiõkę Šr.
Dictionary of the Lithuanian Language.
mergaičiokė
Look at other dictionaries:
ištekėti — ištekėti, ìšteka, ėjo intr. 1. SD1199, R46, MŽ62, N, L, Š, LVI815, NdŽ, DŽ1, KŽ išbėgti, prasisunkti, išvarvėti, ištrykšti (apie vandenį, skystį): [V]anduoj ištekėjo iš viedro LzŽ. Daro gi čia melnyčią, ale kad vandenio nebus an ilgo – ištekė̃s… … Dictionary of the Lithuanian Language
